Apie mus

Istorija

Kultūros paveldo objektu pripažintas Leonpolio dvaras dokumentuose minimas nuo 1614 metų. Pirmųjų rūmų statytojais laikomi Radvilos, šioje vietoje 1721 metais pasistatę medžioklės namus, kurių teritorija buvo apjuosta mūrine tvora, panašia į gynybinę sieną, tačiau yra teigiančių, kad ženkliai anksčiau čia jau būta statinio, kurį Radvilos tiesiog rekonstravo. Marijona Radvilienė dovanojo šią vietą savo sūnui Leonui, pasak istorijos, pagal šio didiko vardą gimė ir vietovės pavadinimas.

1846 metais grafo Tiškevičiaus suprojektuoti ir perstatyti vieno aukšto rūmai stovi ant XVI amžiaus pabaigoje įrengtų renesansinių rūsių, po kuriais rasti dar senesni, XVI amžiaus pradžios akmeniniai, moliu ir kalkėmis surišti, pamatai.

Po 1921 metų žemės reformos Kauno burmistro duktė Elena Vileišytė ir Amerikos lietuvis Mykolas Devenis iš Radvilų įsigiję Leonpolio dvarą sukūrė pavyzdinį ūkį. Į dvarą vykdavo ekskursijos, Leonpolis tapo tikra tarpukario Lietuvos žemės ūkio žvaigžde. Mykolas dvare įsteigė nedidelę ligoninę, kurioje gydė sunkiai sergančius, nepasiturinčius apylinkių gyventojus. Dvare buvo sukaupta turtinga biblioteka, senienų rinkiniai, archeologiniai radiniai, paveikslų galerija. Rūmus supo parkas ir gėlynai.

Dvarai visais laikais veikė kaip aktyvūs kultūriniai ir socialiniai centrai, todėl ir mes nusprendėme būti atviri žmonėms: meninkams, lankytojams, bendruomenėms. Kiekvienais metais dvare vyksta meno plenerai ir kiti renginiai, per sezoną pasikeičia 5-7 parodos. Tradiciškai kiekvieną pavasarį organizuojamas tarptautinis tapybos pleneras. Senuosiuose dvaro rūsiuose visai vasarai įsikuria keramikos darbai. Leonpolio dvaras yra atviras meno idėjoms ir projektams iš viso pasaulio.

Kultūra

Gamta

Leonpolio dvaras yra įsikūręs ant Šventosios upės skardžio netoli Ukmergės, valanda kelio nuo Vilniaus (90 km) ir dar greičiau nuo Kauno (70 km). Upės nuo seniausių laikų buvo svarbus susisiekimo būdas keliauti, gabenti prekes ir žmones. Nuo Baltijos jūros savo tvirtais laivais iki Lietuvos atvykdavo vikingai, o lietuviai sėkmingai plukdė rąstus užsienio pirkliams.

Šis kraštas garsėja derlingomis žemėmis, todėl nenuostabu, kad Leonpolio dvare tarpukaryje sėkmingai veikė Devenių šeimos ūkis. Beveik 200 ha teritorijoje buvo auginamos įvairios maistinės kultūros, o iš cukrinių runkelių bravore buvo raugiama naminė. Dabar dvarui priklauso apie 80 ha žemės, kurios dalis yra skirta ekologiniam ūkiui. Čia auginamos daržovės, lietuviškos uogos ir skirtingų rūšių obuoliai. Dvaro ūkyje užaugintos gėrybės ne tik parduodamos šviežiai Vilniaus miesto gyventojams bei restoranams, bet ir perdirbamos Leonpolio dvaro kooperatyve, siekiant išsaugoti vertingą derlių pritaikius žiedinės ekonomikos principus.

Gamtos mylėtojams patariame nusileisti iki upės ir pasivaikščioti palei Šventąją. Ar bent jau pasėdėti ant skardžio už dvaro rūmų ir pasimėgauti tekančios upės grožiu.

Domina savanorystė?

Mums reikalingos papildomos rankos padėti prižiūrėti dvaro aplinką, organizuoti renginius ir kurti naujas veiklas.

Mes esame WWOOF platformos nariai.